Vertimo šakos

Sveiki, mieli būsimi vertėjai ir visi besidomintys vertimu!

Pradėkime nuo pradžių pradžios. Dauguma mano, kad vertimas — nesunkus dalykas. Moki savo gimtąją kalbą, moki antrą kalbą, daugiau nieko ir nereikia. Ne! Vertimas reikalauja daug pastangų ir laiko. Be to, dauguma į „vertimo“ specialybę nelabai įsigilina ir nežino, kad egzistuoja kelios skirtingos vertimo šakos: vertimas žodžiu ir vertimas raštu. Žinoma, sakysit, vertėjai juk turi mokėti viską. Tai dalis tiesos. Kiekvienas vertėjas turi gebėti prireikus išversti tekstą tiek žodžiu, tiek raštu, tačiau tai tiesiausias kelias į beprotybę. Todėl dauguma vertėjų pasirenka vieną ar kitą šaką, o tose šakose dar specializuojasi skirtingose srityse. Tad, per daug neįsileisdami į kalbas pristatome vertimo šakas.

Vertimas žodžiu

Šioje vertimo šakoje dirbantiems žmonėms keliami tokie reikalavimai: labai geri kalbėjimo įgūdžiai, verčiamų kalbų mokėjimas, greita reakcija, kalbos raiškumas. Vertimas žodžiu yra skirstomas į dar kelias sritis:

Sinchroninis vertimas – tai toks vertimas, kai vertėjas išverčia kalbėtojo žodžius vos jam juos pasakius, po kelių sekundžių. Tokiam vertimui atlikti vertėjams yra reikalinga speciali įranga ir vertimo kabina. Minėtas vertimo būdas yra naudojamas tuomet, kai pranešėjas nenori kalbėdamas sustoti ir laukti, kol vertėjas išvers. Tokiu atveju vertimą girdi tik tie renginio dalyviai, kurie turi ausines.

“Vertimas pašnibždom” naudojamas tais atvejais, kai vertimas yra reikalingas nedideliam skaičiui klausytojų. Tada vertėjas sėdi netoli jų ir pašnibždom nedelsiant verčia jiems tai, ką kalba pranešėjas. Verčiant šiuo būdu, nereikia jokios įrangos ar pagalbinių priemonių. 1 vertėjas gali versti daugiausia 3 klausytojams.

Verčiant nuosekliuoju būdu, vertėjas pradeda versti tada, kai kalbėtojas stabteli. Vertėjas sėdi arba stovi šalia kalbėtojo, klauso, ką jis kalba, užsirašo tam tikras pastabas ar esminius dalykus, o paskui verčia atskiromis dalimis, kalbėtojui stabtelėjus ir laukiant. Toks vertimo būdas yra naudojamas, kai yra pakankamai laiko. Svarbu žinoti, kad tokiu atveju visi klausytojai, klausantys nuoseklaus vertimo ir kalbėtojo, išklauso tą patį 2 kartus ir šis vertimas užima dvigubai daugiau laiko nei vertimas „pašnibždom“ arba sinchroninis vertimas, nes kalbėtojas turi vis sustoti ir leisti vertėjui išversti tai, kas buvo pasakyta.

(šaltinis: Vertimo namai)

Sinchroninio vertimo pavyzdys:

Vertimas raštu

Kaip ir vertimas žodžiu, vertimas raštu išsišakoja į kelias sritis, tačiau nėra tiksliai apibrėžta, kokios šios sritys yra. Vertėjams įprasta specializuotis tam tikroje srityje. Dalis verčia grožinę literatūrą, antri pasirenka techninį vertimą, treti verčia vadovėlius bei straipsnius tam tikroje sferoje. Nors visa tai yra vertimas raštu, tarpusavyje šių dalykų vertimas skiriasi kaip diena ir naktis. Grožinės literatūros vertėjams keliami kiti reikalavimai nei verčiantiems, pavyzdžiui, medicinos straipsnius.

Grožinė literatūra

Taigi, pradėsime nuo grožinės literatūros. Ar jos vertimams priskiriami tik romanai? Ne! Prie grožinės literatūros vertimų taipogi priskiriama knygų, pasakojimų ir kitokios prozos meniniai vertimai, meniniai poezijos vertimai, reklaminės medžiagos vertimai, kitokių tekstų, kuriems išversti reikalingi kūrybingumo ir lankstumo gebėjimai, vertimai. Grožinės literatūros vertimas labai skiriasi nuo techninio vertimo. Išverstas tekstas turi atlikti estetinę funkciją. Todėl gali nukentėti toks dalykas, kaip ekvivalentiškumas. Nors egzistuoja daug įvairių teorijų apie vertimą, pavyzdžiui susvetinimas (foreignisation) ir priartinimas (domestication), visos sutinka, kad skaitytojui tekstas turi būti aiškiai suprantamas. Verčiant gali nukentėti arba pažodinis tekstas arba reikšmė. Norint išlaikyti reikšmę, kartais tenka paaukoti originalų tekstą. Kadangi vertėjų užduotis yra perteikti autoriaus sukurtą mintį, nebūtina laikytis ekvivalentiškumo, tai yra nebūtina viską versti pažodžiui. Tokia yra sudėtinga vertėjų dilema, bet apie ją plačiau galite paskaityti skyrelyje “Vertimo strategijos”. Nors vieno tikslaus atsakymo nėra, grožinės literatūros vertėjai dažniausiai pasirenka reikšmę. Ją atskleisti gali būti labai sunku, vertėjams tenka pasitelkti visus savo kūrybingumo išteklius, todėl šį darbą atlikti gali toli gražu ne kiekvienas. Reikia puikiai jausti ne tik verčiamą, bet ir savo gimtąją kalbą. Nesunku yra išversti tekstą pažodžiui, bet kaip atkleisti jo esmę ir išlaikyti rašytojo stilių? Ne taip lengva, kaip manėte, ar ne?
Daugiau apie grožinį vertimą čia (lietuvių kalba) ir čia (anglų kalba)

Techninis vertimas

Priešingai nei grožinis vertimas, techninis vertimas reikalauja visiško tikslumo. Čia nebegalima demonstruoti savo kūrybinių sugebėjimų į kairę ir į dešinę mėtant metaforas ar sinonimus. Kaip teigiama vertimo biuro „Polyglot“ svetainėje, „techninis vertimas turi savo specifiką, kuri reikalauja kuo tiksliau aprašyti technologinius procesus, kvalifikuotai išversti siauros specializacijos terminus ir išlaikyti atitinkamą išdėstymo stilių. Techninės dokumentacijos, taip pat ir įrangos naudojimo vadovų bei programinio aprūpinimo dokumentacijos vertėjai turi būti kompetetingi lingvistai ir profesionalai.“ Verčiant tokius tekstus „pagrindinis reikalavimas — profesionalumas ir specialios verčiamos dokumentacijos srities žinios.“ Kaip matote, reikia puikiai išmanyti sritį, kurios dokumentus verčiate, taip pat būti įvaldžius terminologiją. Pagrindiniai techninio vertimo tipai: techninės dokumentacijos vertimas, įrengimų pasų vertimas, mokslinės techninės literatūros vertimas, techninių tekstų vertimas, programinio aprūpinimo lokalizacija ir sąsajų vertimas, instrukcijų vertimas bei įrengimų katalogų vertimas. Apie juos plačiau galite pasiskaityti čia: Polyglot

Tekstus iš įvairių kitų sričių, pavyzdžiui, medicinos ar teisės, reikia versti panašiai, kaip ir techninius — viskas turi būti tikslu ir aišku, be pagražinimų, su tam tikra terminologija ir puikiomis tos srities žiniomis.